pašnekesiai

Pasakysiu jums draugai, kad keistų dalykų vyksta suaugant. Atrodo ir žmogus protingėji ir lyg supranti, išmąstai, visokiausius dalykus kuri. Vaikystė ir jaunystė (ankstyvoji) atrodo taip primityviai, paviršutiniškai. Tada buvę svarbiausi dalykai dabar atrodo mažų mažiausiai nesąmonė (čia taip susipratau, kai paskaičiau savo senus dienoraščius). Tiesa? Tram pam pam lialam ir panašiai. Bet ką gi aš norėjau papasakoti tokia įžanga.. 

Kad labai keistai, bet baimių visai nemažėja. Ir aš nekalbu apie tuščios piniginės ar alkanų vaikų, mašinos neradimo kieme ar dar kažkokią panašią baimę. Man asmeniškai jau šitiek metų sulaukus juokinga pripažinti, kad pradėjau tamsos bijot viena namie pasilikus. Ir tų garsų tamsoje visokiausių neaiškių. O dar geriau, kad iki praeitų metų pas ponią dantistę nebuvau ėmus nė menkiausios nuskausminamųjų dozės. Nebijojau aš to skausmo. Na, o dabar vėl eisiu ir tikrai žinau, kad prašysiu. Bijau, kad kas nors įsmuks į butą kol nešiu šiukšles (iki šiukšlių dėžės 5m) ir aišku manęs tykos tamsiausiam kampe. Vorų, aišku, net neminėsiu jau..

Vienu žodžiu viskas kažkaip komplikuojasi.

einam miegot,

vyk

kaip būna

Žinote, kaip būna. 

Dažniausiai grįžti naktį, kai pasitinka tik apsimiegojęs šuo. Kuo tyliausiai susitempi daiktus į prieškambarį ir būtinai iš kuprinės iškrenta koks nors nelemtas plaukų šepetys, sugrodamas smagiai garsų tekštelėjimą ant parketo. Vonios kambary iš džinsų kišenių ima byrėti svetimų - tolimų, o širdyje tokių jaukių ir artimų, šalių monetos. Kūnas, aišku, pavargęs, bet galvoj mintys visu garsu groja radio pop dainas. 

 O tu dar vis niekaip negali suvokti, kad jau rytoj tuo pat metu jausies visiškai sugrįžus.

ooh magnolijos, nekvepiat jūs nė velnio

vyk

trumpi linkėjimai

.visiems jums iš šalies, kur pabėgo mūsų pavasaris.

vyk