Siandien per pusrycius restorane jau galvojau uzbliausiu is nevilties Dz. Butkutes balsu ".. na nejaugi jau, na nejaugi jau nieks neaateeeis!". Bet atejo. Paskui. Du zmones. Is viso penki zmones per tris valandas. Vai tai daug darbo.
Svarbiausia, kad taip idomu pradeti susidraugauti su miestu. Kaip su zmogum. Pradedi atrasti visokiu idomybiu, pazinti, zinai, kaip kur nusigauti, del to darosi jaukiau, pagaliau pamatai kazkoki vidini grozi, pradedi vaikscioti ir skerzgatviais, o ne tik pagrindinemis paradinemis gatvemis, atrandi gamta jame, susipazisti su zmonemis.
Taip truputis po trupucio, pedalas po pedalo apminsim visa miesta.
Iki kitu susitikimu, draugai ;)













