penktadienis, sausio 27

linksminkimos

Visada visada, ką bedarytum, kokį š*diną darbą bedirbtum, visada yra bent truputis džiaugsmo visame kame. Gramdžiau šiandien didžiulį puodą nuo poach eggs ir supratau, kad tik sprindis mane jau skiria nuo kelionių. Jau net ne pinigai, o tik laikas, kuris bėga ir bėga, kaip koks senučiukas australas 5 valandą ryto palei upę ir niekaip nepavargsta. Kad dar čiut čiut šitokio gyvenimo ir viskas apsivers dar labiau, nes kas gali būti smagiau už pokyčius, už nenuspėjamus nenusakomus pokyčius! Kai šitai supranti ir dar tai, kad niekada nebūtum pagalvojęs, kad gali taip imt ir apverst viską ir ne po vieną kartą, pradedi nejučiom šypsotis ir net garsu kikenti, šefas praeidamas pro šalį pagalvoja, kad jau šita rytų europietė pradeda iš proto kraustytis. O aš tik pradedu mėgautis. Pradedu mėgautis nuostabiais žmonėmis ir pradedu nepastebėti niurzgančių ir bambančių ir kartais net rėkiančių. Nes po velnių – viskas praeina! Ir jau visai tuoj manęs čia nebebus, o jūs ponai bambantys dar ilgai čia bambėsit ;)


Tokia bus kelionė.




Po 14 valandų darbo.

Naujasis Australas.

Geros dienos krepšelis.


Fremantle.

Prisiminimai iš vasaros. Koliažas made by Ieva ;)


 
O beje, ši savaitė Perth‘e bus karščiausia per 47 metus. Sėkmės mums, pragare jau bus nebebaisu.
 
Iki, draugai.
Vyk

antradienis, sausio 3

nuo dabar viskas naujai

2012 metų sausio 1 dieną gulim sau ant pievutės parke, geriam dykai gautą šampaną ir stebim kaip pelkių vištos laksto aplink su savo reikalais. Nekaršta, vėsus vėjas karts nuo karto vienu gūsiu nupučia lapus nuo šalimais stovinčio suoliuko ir aš atsidūstu, nes niekada neturėjau tokios pirmosios metų dienos. Ir manau, daugiau neturėsiu.




Naktį mūsų gatvė ūžė iki paryčių, ją užtvindė princesės aukščiausiai kulniukais, žavūs ir drąsūs vyrukai, nuo kaitros atsigavę, visi buvo pasirengę sutikti naujus. Nors kartais man tai panašėjo į grandiozinį šeštadienio vakarą. Ir fejerverkai pražydo gėlėmis ir spalvų margumynu, kai stengiausi pasistiebus juos nufotografuoti pro indų šeimos galvas. O kai laikrodis sumušė dvylika, visa tarsi apsimainė, ir kai vėl sugrįžau į savo gatvę princesės jau buvo virtusios pelenėmis, pametusios savo blizgančius batus, vyrai iš žavių ir drąsių buvo virtę girtais ir drąsiai, kur ne kur gulėjo apsvaigęs aborigenas, o policija šlitinėjo tik grupėmis, nes visur buvo gan pavojinga. Todėl laikrodžiui jau suskaičiavus pirmas tris šių metų valandas aš jau ramiai miegojau lovoje, nors už lango dar vis ūžė ir dvelkė pachmelo dvokas.






Sveikinu, draugai ;)*
vyk