trečiadienis, balandžio 20

kaip būna

Žinote, kaip būna. 
Dažniausiai grįžti naktį, kai pasitinka tik apsimiegojęs šuo. Kuo tyliausiai susitempi daiktus į prieškambarį ir būtinai iš kuprinės iškrenta koks nors nelemtas plaukų šepetys, sugrodamas smagiai garsų tekštelėjimą ant parketo. Vonios kambary iš džinsų kišenių ima byrėti svetimų - tolimų, o širdyje tokių jaukių ir artimų, šalių monetos. Kūnas, aišku, pavargęs, bet galvoj mintys visu garsu groja radio pop dainas. 
 O tu dar vis niekaip negali suvokti, kad jau rytoj tuo pat metu jausies visiškai sugrįžus.

ooh magnolijos, nekvepiat jūs nė velnio

vyk

5 komentarai:

Ieva rašė...

"Rytoj tuo pat metu jausies visiškai sugrįžus"..taip nostalgiška, bet ne veltui sakoma "East or West, home is best".. Gerai, kai yra vieta, kur fiziškai ir dvasiškai gali sugrįžti, manau tik tokiu atveju gali pajausti visą kelionės žavesį ir malonumą :)

Anonimiškas rašė...

Mmmm

Tomas R rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
Anonimiškas rašė...

Mmmmm

Vykinta rašė...

Ieva, taigi gerai pasakyta. Prieš kelias dienas perskaičiau Parulskio knygoj: "Namai turėtų būti vieta, kurioje mes labiausiai jaučiamės žmonės. Nusikratę visų kaukių, vaidmenų, įtampų... Vadinasi, namai visur, kur sugebi pasiekti geriausią, aukščiausią žmogiškumo formą." Dabar viena bėda yra. Nebežinau kur tokia vieta man :/


Anonimiškas, nedūduoti prašau :D