Siandien per pusrycius restorane jau galvojau uzbliausiu is nevilties Dz. Butkutes balsu ".. na nejaugi jau, na nejaugi jau nieks neaateeeis!". Bet atejo. Paskui. Du zmones. Is viso penki zmones per tris valandas. Vai tai daug darbo.
Svarbiausia, kad taip idomu pradeti susidraugauti su miestu. Kaip su zmogum. Pradedi atrasti visokiu idomybiu, pazinti, zinai, kaip kur nusigauti, del to darosi jaukiau, pagaliau pamatai kazkoki vidini grozi, pradedi vaikscioti ir skerzgatviais, o ne tik pagrindinemis paradinemis gatvemis, atrandi gamta jame, susipazisti su zmonemis.
Taip truputis po trupucio, pedalas po pedalo apminsim visa miesta.
Iki kitu susitikimu, draugai ;)
5 komentarai:
tu tikras grožis!!! ir žinau žinau tas pažinimo jausmas jis nuostabus. Tai yra kitas kelionių ir visokių buvimų visur malonumas, kai šalia to, kas vis dar stebina yra kas jau verčia pasijusti jaukiai, nes atpažįstama. gero tau laiko!
simpatiska
Dekoju uz komplimentus ;)
Violeta, aha kaip teisingai nupasakojai viska. Butent taip ir yra!
O paskui ateina ta diena, kai viskas nusibosta ir tada keliauji kitur ;)
Tik dabar atradau tavo blogą :) Kelionės kelionės, mmm.... :)))
aure,
džiaugiuosi, kad atradai! O taip aš kartu atradau ir tavąjį ;)
Rašyti komentarą