sekmadienis, rugsėjo 2

ničnieko



Tokio egoistinio laikotarpio dar neturėjau. Bet tik tai mane gelbsti. Reikia vėl iš naujo susidraugauti su savimi. Kažkodėl savigarbos likę lygiai 0, o mintys galvoje kaip girtos bitės zyzia zyzia, lenda pro ausis, nosį ir burną. Žinau, kad nieko smagaus skaityti skundus sudaužytos širdies, bet žinot, ką pasakysiu - dabar aš darau, ką noriu! Ir taškas.

O nuotrauka tai iš grynos nevilties.

vyk. ir taškas.

4 komentarai:

Mantas rašė...

Negaliu atsižavėti paveikslu. :)

vyk rašė...

a taip, tie katinai sąmokslininkai

Laurute rašė...

Nuotrauka labai graži. Aš dabar einu per tą patį, tai nežinau ar atrodyčiau taip gerai, kaip tu jei save nufotografuočiau. :) Kažkodėl man atrodo, kad ruduo geriausias laikas gydyti sužeistą širdį. Laikykis.

vyk rašė...

Laurute, ačiū tau už gražius žodžius ;) laikausi įsitvėrus, tik baisiausia, kad čia gydo tik laikas..