sekmadienis, vasario 17

neršianti lašiša

Žinokite kiek jums pamirštu viso parašyti! Pamiršau parašyti kaip prasidėjo paskutinis žiemos mėnesis, kaip man sekėsi dalyvauti photo chalenge, pamiršau papasakoti kaip sekasi šokti lyndihopą, kaip dantistas pasakė 'oho, šito tai nesitikėjau', pamiršau pasidžiaugti kokia mano dukterėčia graži ir kaip šauniai ji moka vadinti žvėrelius ir daržoves, dar, aišku, pamiršau pasiskųsti kaip sunku darbe, kaip sunku, kai pridarau neištaisomų klaidų.  




O taip atrodo neršiančios lašišos nagai:


Ir pabaigai noriu užduoti klausimą. Šitai mane kankino visą trečiadienį. Kaip atsiranda žmonės, kurie iš esmės yra pikti? Na suprantat: tokie nepatenkinti viskuo, negatyvūs, susiraukę visą laiką, žodžiu, - negatyvai. Ir ar jie tai supranta, kad jie yra tokie? Kad visi kiti apie juos blogai galvoja ir šneka. Kad nenori jų matyti, netgi keikia. Ir ar jie tai jaučia?
Norėčiau išsiaiškinti kaip tokiu žmogumi tampama, kad nenutiktų taip man netyčia.


gražaus sekmadienio.
vyk

2 komentarai:

Egle sandboxmonster rašė...

Man atrodo, kad tokie žmonės atsiranda labai paprastai - jų gyvenime vienas nusivylimas seka po kito, kol jie nebeištveria ir parodo vidurinį pirštą t.y. nebenorėdami daugiau tokių nusivylimų patirti tyliai sau prisižada daugiau neleisti niekam juos įskaudinti pirmiems. Juk geriausia gynyba puolimas. Arba dar būna kad žmonės prikaupę pykčio per laiką, jie niekam jo neleido pamatyti ir jis tik rinkosi ir didėjo, kol nebetilpo ir tiesiog sprogo. Ir manau, kad jie tai supranta ir žino, kad kiti jų nemėgsta, keikia, ir tai tik patvirtina, ir tai tik dar labiau patvirtina priežastį pykti ir gaunasi toks didelis uždaras ratas iš kurio sunku išlipti.

Anonimiškas rašė...

jo jo. aš irgi manau, kad visokius negatyvus kitų žmonių kalbėjimas apie juos juos sustiprina.