"Man patinka viskas" - pagalvojau aš, klausydama nenusisekusios ("nenusisekusios" subjektyviai) savo kolegės kelionės istorijos. Toptelėjo, kad aš šią istoriją būčiau apvertus aukštyn kojom. Kiekvienas argumentas "prieš" mano galvoje vertėsi ir tapo "už".
Man patinka viskas.
Man patiko ir nesibaigianti žiema, man patinka valdžia, negaliu apsakyti kaip patiko vakarykštis vakaras, patinka keltis anksti, patinka plaut indus ir šveist dušą, patinka beveik visas maistas, visos spalvos ir net beveik visi žmonės (kai kurie nepatinka, bet vis tiek apie juos galiu pasakyti gerų dalykų).
Yra keletas dalykų, kurių nemėgstu, bet per daug apie juos negalvoju ir tuo labiau nesiimu vienareikšmiškai vertinti.
Dar papasakosiu. Žinote, juokinga aš. Va taip pati sau. Pati susigalvoju istoriją, pati joje sudalyvauju, prisisvajoju, prisidūsauju, paskui liūdžiu, paskui vėl linksma. O žmonės, kurie mano pasakoj dalyvauja tikriausiai nė nenumano šito.
Įkrentu giliai ir super greit į svajones. Dėl to, man regis, ir sniegas nutirpo jau, pastebėjot?
Šiltų ir svajingų jums vakarų, draugai :)*
1 komentaras:
Smagu, kad grįžo gyvenimo laimė :)
ir dar- mes turim vienodą skonį žirniukams ir burbuliukams :)
Rašyti komentarą