Kokios dienos. Saulės sklidinos, krentančių lapų genamos. Kaip ir visą gyvenimą kažko laukti - žmogaus, laiško.. Tyliai ramiai, kaitinantis kas dieną ant suoliuko parke.
Reikia mesti velniop tą laukimą ir pradėti veikti. Nepatinka man tie posakiai "gyvenimas per trumpas", "paimti reikia viską" ir panašios nesąmonės. Man patinka gyventi kaip noriu šią akimirką. Noriu sėdėti pusę dienos ir spoksoti į upę? - prašau, taip ir darau. Ir randu prasmę. Bet gi kaip nuostabu, kai nors ir visai netyčia impulso pagautas ko nors imiesi ir išeina labai netikėtai, nustebina ir tada visą gyvenimą prisiminus tą riziką ima šypsnis. Geras jausmas. Reikia imtis.
{-Nenusimink, tau dar viskas prieš akis.
-Taigi. Geriausiu atveju, akinių stiklai.}
S. Parulskis
gražaus rudens, draugai,
veikim.
5 komentarai:
kokia super nuotrauka - komplimentai
Dėkoju, Dalia ;) malonu žinoti
Pradžia labai graži, po to taip pat labai gražu, bet pradžia užliuliuoja...
vyk, daugiau rašyk, prašyčiau ;)
gyvenimas, tai judejimas pirmyn
Paraudę klevai jau laukia sugrįžtančios jos ir jo: smėnos ir zenito :)
Rašyti komentarą