penktadienis, sausio 27

linksminkimos

Visada visada, ką bedarytum, kokį š*diną darbą bedirbtum, visada yra bent truputis džiaugsmo visame kame. Gramdžiau šiandien didžiulį puodą nuo poach eggs ir supratau, kad tik sprindis mane jau skiria nuo kelionių. Jau net ne pinigai, o tik laikas, kuris bėga ir bėga, kaip koks senučiukas australas 5 valandą ryto palei upę ir niekaip nepavargsta. Kad dar čiut čiut šitokio gyvenimo ir viskas apsivers dar labiau, nes kas gali būti smagiau už pokyčius, už nenuspėjamus nenusakomus pokyčius! Kai šitai supranti ir dar tai, kad niekada nebūtum pagalvojęs, kad gali taip imt ir apverst viską ir ne po vieną kartą, pradedi nejučiom šypsotis ir net garsu kikenti, šefas praeidamas pro šalį pagalvoja, kad jau šita rytų europietė pradeda iš proto kraustytis. O aš tik pradedu mėgautis. Pradedu mėgautis nuostabiais žmonėmis ir pradedu nepastebėti niurzgančių ir bambančių ir kartais net rėkiančių. Nes po velnių – viskas praeina! Ir jau visai tuoj manęs čia nebebus, o jūs ponai bambantys dar ilgai čia bambėsit ;)


Tokia bus kelionė.




Po 14 valandų darbo.

Naujasis Australas.

Geros dienos krepšelis.


Fremantle.

Prisiminimai iš vasaros. Koliažas made by Ieva ;)


 
O beje, ši savaitė Perth‘e bus karščiausia per 47 metus. Sėkmės mums, pragare jau bus nebebaisu.
 
Iki, draugai.
Vyk

Komentarų nėra: