sekmadienis, rugsėjo 22

Pabaigoje vistiek viskas bus gerai

O jei nėra gerai, vadinasi dar ne pabaiga.


Pastaruoju metu pastebiu, kad labai daug ir dažnai bijau. Tarsi ta baimė būtų atsiradusi su rytiniu rūku ir spalvotais lapais. Viskas taip supuolė į vieną gyvenimo momentą. Čia ir dabar. 
Norėčiau, kad viskas tiesiog nustotų vykti vienai popietei.














stop.

vyk

 

4 komentarai:

Violeta rašė...

Mačiau finišuojančią Vilniaus maratone ;) galėjo taip būt?

vyk rašė...

Taip, Violeta, galėjo, bet tik ne baisiai ilgą distanciją :)
Tik 10 km bėgau estafetėje, užtat medalį prieš nosį dabar pasikabinus ;)
O ar žinai, kad į tuos masinius bėgimus užsirašyti mane įkvėpei tu?

Violeta rašė...

Estafetėj bėgti labai faina, pernai išbandžiau:) vadinasi ten tikrai buvai tu, o aš pasidžiaugiau ir paplojau, tik visai kitoj pusėj stovėjau, laukiau maratonininkų draugų :) Aš?? įkvėpiau? rimtai??? tikiuos tie masiniai bėgimai tave įkvėps juose vis padalyvaut, juk smagu:) jė.

Anonimiškas rašė...

nebijok,viskas praeina... ir "būna dienų lyg tyčia"....