Pastaruoju metu pastebiu, kad labai daug ir dažnai bijau. Tarsi ta baimė būtų atsiradusi su rytiniu rūku ir spalvotais lapais. Viskas taip supuolė į vieną gyvenimo momentą. Čia ir dabar.
Norėčiau, kad viskas tiesiog nustotų vykti vienai popietei.
stop.
vyk
4 komentarai:
Mačiau finišuojančią Vilniaus maratone ;) galėjo taip būt?
Taip, Violeta, galėjo, bet tik ne baisiai ilgą distanciją :)
Tik 10 km bėgau estafetėje, užtat medalį prieš nosį dabar pasikabinus ;)
O ar žinai, kad į tuos masinius bėgimus užsirašyti mane įkvėpei tu?
Estafetėj bėgti labai faina, pernai išbandžiau:) vadinasi ten tikrai buvai tu, o aš pasidžiaugiau ir paplojau, tik visai kitoj pusėj stovėjau, laukiau maratonininkų draugų :) Aš?? įkvėpiau? rimtai??? tikiuos tie masiniai bėgimai tave įkvėps juose vis padalyvaut, juk smagu:) jė.
nebijok,viskas praeina... ir "būna dienų lyg tyčia"....
Rašyti komentarą